Apie autorių: Endis Veiras (Andy Weir, g. 1972 m.) gimė mokslininko ir inžinierės šeimoje. 15 m. amžiaus ėmė dirbti programuotoju, vėliau baigė kompiuterikos studijas ir dirbo programuotoju keliose PĮ įmonėse, tame tarpe “Blizzard”, kur prisidėjo prie „Warcraft 2” kūrimo. Rašyti pradėjo po 20-ies ir pirmasis vertas dėmesio jo kūrinys buvo apsakymas „Kiaušinis“. Labiausiai išgarsėjo romanu „Marsietis“ (2011).
Pagrindinis veikėjas: Botanikas ir mechanikas lieka Marse, kai misija buvo priversta evakuotis dėl baisios dulkių audros. Jis panaudoja savo žinias išgyvenimui Marse, augina bulves ir degina hidraziną, kad gautų vandenį. Jis ima užrašinėti savo patiris būsimiems archeologams. NASA aptinka, kad jis tebėra gyvas, kai iš palydovo pamato jo veiklos požymius. Galiausiai jis nuvyksta 3200 km iki kitos misijos nusileidimo vietos ir susisiekia su NASA – ir galiausiai jam pavyksta patobulinti įrenginį ir išsigelbėti.
Taigi,
Andy Weiro „Marsietis“ yra sunkios mokslinės fantastikos romanas apie vieną žmogų, įstrigusį Marse ir bandantį nemirti. Markas Watney buvo vienas iš šešių asmenų įgulos, vykdžiusios ekspediciją į Marsą, narys. Misija turėjo likti Raudonojoje planetoje trisdešimt vieną dieną, tačiau šeštą dieną kilo didžiulė dulkių audra, kuri privertė ekipažą atsisakyti misijos.
Beskubant link MAV („Mars Ascent Vehicle“), kuris sugrąžins juos į kosminio laivą, ilga, plona antena atsitrenkia į Watney ir pradūrusi jo kosminį kostiumą sužeidžia Marką. Ekipažas ieško ir nori surasti komandos narį, tačiau… misijos vadas neturi kito pasirinkimo – kad išgyventų kiti, reikia atsisakyti Watney kūno paieškų.
NASA vaikinai kuria puikius kostiumus: ir nors kostiumas sugadintas, bet jis išsaugo Watney gyvybę. Po kelių minučių jis atgauna sąmonę ir …. – ima veikti.
Pirmoji reakcija – nusivylimas ir liūdesys. Jis vienas Marse, tačiau turi įgulos gyvenamąsias patalpas, kurios atlaikė audrą, jos skirtos trisdešimt vienai dienai. Jis turi ribotą deguonies ir vandens kiekį bei pakankamai maisto, kad užtektų net 300 dienų, jei kruopščiai jį normuotų. Tai gera žinia. Blogos naujienos yra tai, kad kita misija į Marsą bus tik po ketverių metų ir nusileis kitoje vietoje. Markas Watney neturi galimybės bendrauti nei su NASA, nei su jį palikusia įgula. Jo padėtis komplikuota.
Bet Watney yra labai sumanus ir išradingas vaikinas. Jis imasi darbo ir yra pasiryžęs – jis nebus pirmasis žmogus, miręs Marse, jei tik yra koks nors būdas to išvengti. Markas pildo žurnalą – išgyvenimo dienoraštį. Šie užrašai sudaro didžiąją knygos dalį. Čia išsamiai papasakojama, ką Watney mąstė, ką veikė, ką darė, kaip elgėsi, kad išgyventų. Nors širdyje yra vėpla, Watney turi humoro jausmą, yra juokingas ir išdykęs, todėl paverčia tai, kas galėjo būti nuobodu, techniniu traktatu, patraukliu skaitymu.
Dėl autoriaus technokratinių gebėjimų ir žinių – jis kompiuterių programuotojas, kurio pomėgiai yra reliatyvistinė fizika, orbitinė mechanika ir pilotuojamų kosminių skrydžių istorija ir kt. – romane pateikti technologijų aprašymai yra itin realūs ir tikri, jų gana daug. Dėl to tarpais kyla nerimas – bus nuobodu. Tačiau dienoraštinis pasakojimas toks įtraukiantis ir žavus, kad atsveria technologijų aprašymo monotoniškumą, nubraukia pasitaikančias mokslines ar faktines klaidas.
Imkite ir perskaitykite Andy Weiro ,,Marsietį” – mokslinės fantastikos kūrinį apie Marse įstrigusį žmogų, knygą, kuri, galbūt, padės išsivaduoti iš vienatvės užkaborių, gal pastiprins skaitytojo savivertę.